- krituolis
- krituõlis sm. (2) pats nukritęs, nubiręs, vėjo nupurtytas vaisius, biruolis: Krituõlis vaisius BŽ535. Kolūkių, tarybinių ūkių bei kitų ūkių vadovai turi numatyti priemones, kad visi vaisiai krituoliai būtų surinkti, išdžiovinti arba iš jų pagamintos vaisių sultys (sov.) rš. Krituoliai surenkami rytais, rasai nukritus rš. Ąžuoleli krituoleli, žali tavo tie lapeliai, tie lapeliai nubyrėjo Ml.
Dictionary of the Lithuanian Language.
